užkratinys

užkratinỹs, -ė̃ smob. (3^4b) įkyrus, landus žmogus: Tas užkratinỹs tai visiem nugrįsta, lenda in akis ir lenda Šn. Jis didelis užkratinỹs, nė už ką jo neatkrapštysi Jnk.